Kartais mes neįvertiname tai ką turime.Kartais vienas pasakytas žodis ar klaida,išskiria draugus visiems laikams.Dėl visko kaltas laikas.Nors kalti gal ir patys mes.Kol turime šalia savęs žmonęs kurie mums yra brangus tiesiog numojam ranka jog nieko nenutiks ir jie liks amžinai,bet ar tai tiesa?Ne.Kiekvieną draugą turi branginti ir visą laiką jam padėti.Koks skirtumas koks jis yra.Kartais kai tau yra sunku tu tiesiog padėti kitiem,nors jų problemos gal yra daug menkesnės negu tavo.Ar aš gailiuosi padariusi klaidą?Taip.Dabar viskas atsiperka.Juk neseniai turėjau žmogų kuri labai mylėjau,kaip draugą.Nepaprasta draugą.Ji,taip ji,buvo man viskas.Aš ja branginau,nes ji buvo vienintelė kuri apie mane viską žinojo.Po to prasidėjo nelaimės.Vaikinas kuri mylėjau dingo ir nebenori manęs matyti.Draugė kuri pasikeitė į blogą puse.Tėvai,tiksliau tėtis,kuris tik ir moko mane,bet man tai nerūpi.Tik vienintele mama pagaliau mane supranta.Ji man padėda.Nors yra ir dar viena draugė su kuria neseniai susipažinau.Ji tikra linksmuolė.Su ja laikas taip greitai prabėgo.Bet ji neatpirks to ką aš praradau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą